Naujienos

Paroda „Patricija Jurkšaitytė. Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Vilniaus paveikslų galerija kviečia lankytojus įžengti į iliuzoriumą – šiuolaikinės menininkės Patricijos Jurkšaitytės parodą, nuteikiančią meno istorijos rebusams ir vaizduotės pratimams. Kelis kūrinius parodai skolino ir „Lewben Art Foundation“.

svetainei 5

Patricija Jurkšaitytė (g. 1968) – viena žinomiausių šiuolaikinės konceptualios tapybos atstovių. Kūrybinį kelią ji pradėjo XX a. 9 deš. drauge su vadinamąja „lūžio karta“, įtvirtinusia Lietuvos šiuolaikinio meno pagrindus. Priešingai nei kitiems tos kartos kūrėjams, Jurkšaitytei įkvėpimo šaltinis visuomet buvo klasikinė dailė, renesanso, baroko, mažųjų olandų meistrų tapyba ir visoms epochoms būdinga amžina žiūrovo pastanga atkerėti atvaizdą, žvilgtelėti, kas slypi anapus jo. Kaip ir seniesiems meistrams, jai svarbus atvaizdo paveikumas, emocinis ir intelektinis patyrimas bei žiūrovo geba pratęsti užmintą pasakojimą.

Išskirtiniu Jurkšaitytės kūrybos ženklu tapo žinomų renesano, baroko meistrų tapybos šedevrų imitavimas, ištrinant pagrindinius personažus. Vėliau ji praktikavo vaizduotės pratimus, renesansine maniera tapydama tuščius kurortų viešbučių kambarius, senovinių baldų ekspozicijas antikvariatuose, laužydama portreto tapymo tradicijas, o pastaraisiais metais – nūdienos vidurinės klasės vartotojo idealią gerovę simbolizuojančios baldų prekybos gigantės IKEA parodinius interjerus.

Autorė mėgsta žaisti intelektiniu paradoksu – tai, kas neregima, yra apčiuopiama, o tai, kas regima, atrodo nepatikima ir netikra. „Išardyti“ klasikinius žanrus, tokius kaip peizažas, interjeras, portretas ar natiurmortas, ir panaudoti juos ne pagal paskirtį – vienas ryškiausių Jurkšaitytės rebuso kūrimo būdų. Šioje parodoje į įvairių laikotarpių menininkės kūrybą kviečiama pažvelgti kaip į bendrą filosofinę visumą, prasmių, simbolių, kompozicinės traktuotės kodais žaidžiančią su žiūrovo meno istorijos žiniomis ir vaizduote.

Žodžiai Illusorius, illusoria, illusorium išreiškia ironišką ir apgavikišką charakterį, kuriuo neretai pasižymi menininkės prieiga. Tačiau svarbiausia tai, kad jais įspėjama, jog apgaulingi yra patys jos susidomėjimo objektai – vaizdai ir jų pusgaminiai, dėl Vakarų Europos kultūros įtakos susiformavę kolektyvinėje sąmonėje.

Įvairūs atvaizdai ir vaizdiniai nuolat keliauja kartu su žmogumi ir, priklausomai nuo laikmečio konteksto, transformuojasi kaip IKEA modulinės baldų sistemos dalys, kurias galima sklandžiai sudėti įvairiausiais deriniais pagal individualų užsakymą. Ir vis dėlto kas slypi anapus jų? Ką atrasime, perėję iliuzijų ir simuliakrų labirintą? Ar egzistuoja objektyvi prasmė anapus atvaizdo regimybės? O gal prasmės pažadas irgi modulinis ir netikras? Ar ištvertume, kaktomuša susidūrę su beribe tuštuma ir nebūtimi, besislapstančia atvaizdo šešėlyje?

 

Kuratorė – Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Parodai kūrinius skolina: MO muziejus, „Lewben Art Foundation“, „Solds Real Estate“ (Agnė ir Tadas Navickai), Patricija Poderytė, Gintautas Galvanauskas, Daiva ir Helmutas Šabasevičiai.

 

Patricija Jurkšaitytė. Iliuzoriumas
Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)
2022 12 15–2023 05 28

 

 

 

 

 

 

 

Parodai kūrinius skolina:

 

Mo muziejus, Lewben Art Foundation, „Solds Real Estate“ (Agnė ir Tadas Navickai), Patricija Poderytė, Gintautas Galvanauskas, Daiva ir Helmutas Šabasevičiai.

Fotoreportažas iš Roberto Narkaus „Gut Feeling“ sugrįžtuvių išankstinės peržiūros ir „Lewben Art Foundation“ kalėdinio vakaro Roberto Narkaus „Gut Feeling“ sugrįžtuvės
Group lt 31 Group lt 30 Group lt 2 Group lt 32 Group lt 33 Group 3 Group 4 Group lt 35 Group lt 27