Naujienos
2016-10-03
Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekciją papildė naujas Jono Rimšos paveikslas
Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekciją papildė naujas Jono Rimšos (1903-1978) paveikslas „Bulių kautynės“. Paveiksle vaizduojama bulių kautynių scena – akimirka, kai bulius puola matadorą. Šiuo metu Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamoje kolekcijoje yra daugiau nei šimtas J. Rimšos darbų iš įvairių kūrybos laikotarpių. Fondo turima J. Rimšos kūrinių kolekcija vertinga tuo, kad tai vienas didžiausių rinkinių Lietuvoje ir apima visą dailininko kūrybą. Joje sukaupti itin brandūs indėniškų motyvų tapybos darbai nuo dailininko kūrybos pradžios Bolivijoje iki gyvenimo pabaigos. Surinkta nemažai paveikslų, su pasisekimu eksponuotų dailininko individualiose parodose, aprašytų bei teigiamai įvertintų spaudoje ir ne kartą publikuotų. Lietuvos išeivijos dailės fondo rinkinyje esantys J. Rimšos kūriniai atskleidžia ir dailininko kūrybos evoliuciją, apie kurią seniau buvo galima tik spėlioti, pasitikint anksčiau rašiusių autorių straipsniais, pristatančiais dailininko parodas.
Lietuvos išeivijos dailės fondas buvo įkurtas 2010 m., siekiant sugrąžinti į Lietuvą po pasaulį išsibarsčiusius išeivijos kūrėjų darbus. Savo veiklą Fondas pradėjo 2013 m., visuomenei pristatydamas vieno ryškiausių išeivijos dailininkų J. Rimšos ankstyvuosiu kūrinius. „Dailininku lietuviu“ save vadinusio menininko kūryba buvo eksponuota Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos parodoje „Bronziniai žmonės. Atskleidęs indėnų dvasią“ (kuratorė Nijolė Tumėnienė). 2015 m. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje buvo atidaryta paroda „Jonas Rimša (1903–1978). Ugnies ir džiunglių magija”, kuri taip pat surengta Lietuvos išeivijos dailės fonde esančių kūrinių pagrindu. Tais pačiais metais, Lietuvos išeivijos dailės fondas kartu su „Lewben Art Foundation“ išleido išsamią J. Rimšos monografiją „Jonas Rimša. Sugrįžimas į Tėvynę“.
J. Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasų miestelyje, augo Kaune. Vienoje baigė geriausią siuvimo-kirpimo mokyklą, po to, galvodamas vien apie meno mokslus, išvyko svetur. 1931–1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės akademijoje. 1943 m. gavęs Bolivijos valdžios kvietimą, įsteigė Sucre mieste meno mokyklą ir jai vadovavo. Vėliau Rimša įkūrė savo privačią meno akademiją „Curso Superior de Bellas Artes“. Dailininkas išsiuntė savo lėšomis toliau mokytis į Europą talentingus mokinius, iš kurių žymiausi: Graciela Rodo-Boulanger, Mario Eloy Vargas ir Chuanas Ortega Leitonas.
J. Rimša gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Atradęs dvi seniausias indėnų gentis – aimarus ir kečujus, ir įsigilinęs į jų gyvenimą, papročius, atmetė įsigalėjusį europocentristinį požiūrį į ispanų užkariautus vietinius gyventojus. Dailininkas išreiškė tapyboje naują, tuo metu neįprastą koncepciją – iškėlė jų dvasingumą, atkreipė dėmesį į indėnus, kaip gilių kultūros tradicijų saugotojus ir tęsėjus.
Atšventęs 50-ies metų sukaktį, menininkas prabilo apie esminį lūžį savo tapyboje. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos išleidimą. Tapyboje sustiprėjo ritmas, dinamiškų, lakoniškų formų kalba. Pagautas įkvėpimo galėjo tapyti lyg apsėstas, kartais dieną ir naktį be paliovos. Sukūrė per 1000 paveikslų, surengė daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų.
Daugiau dailininko darbų iš Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijos galite rasti čia.
